Ir kiek save pamenu visuomet buvau linkusi į menus. Tapyba, rankdarbiai, keramika, kartu ir potraukis fotografijai. Nors fotoaparato neturėjau, prisimenu save sustojus akimirkai ir bandančią ją užfiksuoti atmintyje. Tačiau pagrindinį savo laiką vis skirdavau darbui, meniškąją pusę nustumdama giliau.
Gimus sūnums, fiksuoti akimirkas tapo ypatingai svarbu. Pradėjau išjausti, pažinti, patirti emocijas per fotografiją. Buvo puiki proga pasiimti fotoaparatą ir jas fiksuoti. Taip atradau, fotografijos jėgą, kuomet tinkamai užfiksuotos detalės gali priminti pačius pačius subtiliausius ir giliausius jausmus.
Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu.Gerai